Kas yra bešviniai langai?

Sakoma, kad nėra namų be dūmų. Bet kur kas sunkiau būtu surasti namus be langų. Šiuo metu dauguma butų ar individualių namų savininkų yra atsisakę seno modelio langų ir pasirinkę naujos technologijos pavyzdžius – plastikinius langus. Lygindami skirtingų langų savybes ir technines ypatybes tikrai radote duomenų ir apie bešvinius langus. O tai gali sukelti nemažai klausimų.

Kas yra bešviniai langai? Ar langai su švinu kenkia? Ar plastikiniai langai su švinu tvirtesni? Ar langai be švino praranda elastingumą? Ar visi bešviniai langai ekologiški? Ar tikrai bešviniai langai geresni? Renkatės naujus langus, surinkote daug naujos informacijos. Sužinojote apie "naujos kartos bešvinius langus", tačiau nesupratote kodėl tai taip svarbu? O gal jau nusipirkote naujus langus, bet pamiršote paklausti ar jie taip pat nekenksmingi? Nesijaudinkite. Susipažinkite su informacija, kas gi iš tikro yra tie "bešviniai langai".

Norėdami išlikti konkurencingi, langų profilių sistemų gamintojai nuolat tobulina produkcijos gamybos technologijas, ieškodami palankesnių žmogaus sveikatai ir aplinkos saugumui sprendimų. Būtent taip buvo sukurti ir bešviniai langai.

Pradėkite nuo to, kaip vyksta langų profilių gamyba. Jos metu į polichlorvinilą yra įmaišomi specialūs priedai – stabilizatoriai. Jie nulemia tokias gaminio savybes, kaip spalvos stabilumas, ilgaamžiškumas bei plastiškumas. Šią užduotį dažniausiai atlieka organinės medžiagos, turinčios metalo komponentą. Tai gali būti baris, kadmis, alavas, kalcis, cinkas arba šio straipsnio temos pagrindinis herojus – švinas. Anksčiau būtent švinas ir buvo dažniausiai kaip stabilizatorius naudojama medžiaga. Tai yra sunkusis metalas, o ši sąvoka daugumai tikrai kelia ne pačias geriausias asociacijas. Tačiau reikia nepamiršti, kad toks apibūdinimas mažai pasako apie tikrąsias metalo savybes. Juk sunkieji metalai yra ir geležis, ir varis, ir visų mėgstamas auksas bei cinkas, kuris vietoje švino šiuo metu dažniausiai naudojamas plastikinių langų gamyboje.

Langai be švino - tai naujos kartos langų profiliai, kuriuose plastiko stabilizatorius švinas pakeistas kalciu ir cinku. Tyrimai patvirtina, kad plastikinių langų profiliai, kuriuose vietoje švino yra kalcis bei cinkas, ne mažiau atsparūs oro pokyčiams už įprastinius, jie taip pat ilgai išlieka blizgūs ir atsparūs aplinkos poveikiui. Teisingumo dėlei reikėtų pabrėžti, kad tyrimais nustatyta tik tai, kad langai be švino nėra blogesni už langus, pagamintus naudojant sunkiųjų metalų stabilizatorius. Nėra blogesni. Ir vargu ar kur rasite patikimos informacijos, kuri teigtų, jog jie geresni.

Į klausimą, ar švinas kenksmingas sveikatai, vieno atsakymo nėra. Specialistai teigia, kad švinas ir tirpstantys švino junginiai gali būti pavojingi tik tuo atveju, jei jie patenka į organizmą. Tuomet švinas kaupiasi kauluose ir daro žalą kraujotakos sistemai – sukelia anemiją, be to, gali pakenkti ir nervų sistemai. Tačiau tokiu pavojingu poveikiu pasižymi tik gryno švino garai. Kitos medžiagos masėje švinas yra taip tvirtai užrakinamas molekulinėje struktūroje, vadovaujantis pažangiausiomis technikos taisyklėmis, kad jis niekaip negali daryti tiesioginio poveikio žmogui. Ši taisyklė taikoma tiek plastikiniams langams, tiek krištolo ar stiklo gaminiams. Pavyzdžiui, ypatingoms progoms naudojamų krištolinių taurių, stiklinių, grafinų ar lėkščių sudėtyje gali būti net iki 30 procentų švino oksido. Tačiau ši medžiaga tarsi „įdiegta“ į krištolą ir neturi jokių šansų patekti į aplinką, taigi ir veikti žmogaus organizmo. Lygiai taip pat švinas į aplinką nepatenka ir iš plastikinių langų profilių. Svarbu ir tai, kad švino stabilizatorių galima naudoti ir vamzdžių, skirtų geriamajam vandeniui, gamybai, o šios produkcijos sudėtinėms dalims taikomi ypač aukšti ir griežti reikalavimai.

Reikia pripažinti, kad dalies langų gamintojų kasdien naudojamas šūkis "bešviniai langai" - tai daugiau reklaminis triukas, nei kasdieniniame langų naudojime pajuntama nauda. Teigiama, kad bešviniai langai pasižymi išskirtinėmis savybėmis – jie ne tik nekenkia sveikatai, bet ir jų rėmai baltesni, jie labiau blizga, yra ilgaamžiškesni. Tačiau dažnai nutylima, kad estetines profilio savybes bei jo tvirtumą nulemia ne konkreti stabilizavimui naudojama medžiaga, o kiti faktoriai, tokie, kaip sienelių storis, briaunų standumas, profilio dydis ir jam pagaminti sunaudojamas plastiko kiekis ar armavimui naudojamas plienas. Esmė tame, kad visoje mūsų aplinkoje yra labai daug plastiko gaminių. Pradedant rašikliu mūsų rankinėje ir baigiant šaldytuvo lentynomis. Naudoti plastiką visiškai nekenksminga, nes plastiko gamybos procese stabilizatorius tvirtai užrakinamas molekulinėje struktūroje ir į aplinka visiškai nepatenka.

Tačiau kodėl akcentuojama švino žala, jei įrodyta, kad jis nedaro tiesioginės įtakos organizmui? Nors gaminys su švinu pakenkti žmogaus organizmui negali, visiškai priešingai tiek žmogų, tiek gamtą veikia švino pramonė. Į aplinką patenkantys švino garai teršia orą ir gali daryti tiesioginį poveikį bei sukelti pavojų sveikatai. Esminis ekologinis tikslas, kurio dalis yra ir bešvinių langų gamyba - pati švino, kaip žaliavos, apdirbamoji pramonė. Tiek švino išgavimo, tiek ir antrinio perdirbimo metu sunaudojama labai daug energijos ir visa ši pramonė - vienas didžiausių Europos Sąjungos teršėjų. Naujose Europos Sąjungos direktyvose iškelti ženkliai aukštesni ekologijos, gamtos tausojimo tikslai, kurių pasekoje plastiko, kaip žaliavos, gamintojai įpareigoti pakeisti savo gaminių sudėtį, sunkiųjų metalų stabilizatorius pakeičiant kitais metalais, kurių apdirbimas bei antrinis perdirbimas yra mažiau sudėtingas ir mažiau kenksmingas supančiai aplinkai. Naujosios direktyvos įsigaliojo 2005 metais, o nuo 2015-ųjų švino, kaip stabilizatoriaus naudojimas plastikinių langų ir durų gamyboje, Europos Sąjungoje yra visiškai uždraustas. Iki tol šis draudimas galiojo tik keliose šalyse – JAV bei Šveicarijoje.

Kaip matote - bešviniai langai tai vertybė, nors ir ne tokia, kokią deklaruoja dalis jų gamintojų. Tai dar vienas žingsnis link švaresnio, mažiau užteršto pasaulio, kuriame gyvename mes, kuriame gyvens ir mūsų vaikai. Tai žingsnis į geresnę ateitį, kaip popierinis, greitai suyrantis pirkinių maišelis prekybos centre, kaip oro gaiviklis be ozoną naikinančių aerozolių arba šaldiklis be freono junginių. Tai dar vienas pramonės indėlis į švaresnį pasaulį. Tai - naujos kartos žaliava, tai naujos kartos požiūris į apdirbamosios pramonės įmonių atsakomybę ir pareigą visuomenei, bet tikrai ne naujos kartos langai. "Bešviniai langai" - tai tokia pati pažanga, kaip "bešvinis rašiklis", "bešvinis kibiras" arba "bešvinė rozetė".

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad neekologiškų langų tiesiog nėra. Visi šiuo metu Europos Sąjungoje gaminami ir parduodami langai atitinka visus privalomuosius kokybės ir ekologinius reikalavimus. Prieš pradedant gaminti naujas profilių sistemas, reikia praeiti daugybę skirtingų patikrinimų, gauti tai atitinkančius sertifikatus. Įvežti nesertifikuotus profilius iš trečiųjų šalių taip pat nėra galimybių, nes Europos Sąjungos išorinės sienos puikiai kontroliuojamos ir tikrinamos.

Mūsų patarimas kiekvienam pirkėjui: neužkibkite ant vieno šūkio "bešviniai langai". Juk Jums reikia naujų, kokybiškų langų, o ne tik naujos kartos žaliavos. Prieš pirkdami - būtinai sužinokite daugiau ir apie patį langą bei jo gamintoją, ir apie montuotojus. Taip pat nepamirškite pasidomėti jų turimais sertifikatais, langų varža ar užraktų taškais. Juk ekologiškas maišelis dar negarantuoja, kad į jį sudėtos prekės bus tokios pat kokybiškos, tiesa?