Kodėl plastikiniai langai rasoja iš vidaus?

Langų rasojimas – tikrai opi problema, dažniausiai pasireiškianti naujos statybos arba renovuotuose namuose. Jei rasojimas itin intensyvus, vanduo gali pradėti varvėti nuo palangės, taip pat patalpose kaupiasi papildoma drėgmė, aprasoję langai tampa mažiau pralaidūs šviesai, per juos prasčiau matyti, kambaryje tvyro prieblanda, o laiku nesiimant priemonių galimas ir pelėsis.

Kodėl plastikiniai langai rasoja? Kodėl ant stiklo paketų rytais susikaupia vandens lašai? Dar visai neseniai įsigijote naujus plastikinius langus, o jie jau rasoja? Ar plastikiniai langai turi rasoti? Ar visi langai rasoja? Nežinote, kodėl taip nutiko ir kaip tai išspręsti? Nežinote ar tai nekokybiški gaminiai, ar priežastis slypi kitur? Svarstote ar kviesti garantinio aptarnavimo tarnybą, ar bandyti tvarkyti patiems? Supažindinsime Jus su pagrindinėmis plastikinių langų rasojimo priežastimis ir patarsime, kaip galėtumėte to išvengti.

Langų sandarumas. Neretai, kai labai stengiamasi pasirinkti ypatingai sandarius, šilumą taupančius ir nuo pašalinių garsų iš lauko saugančius langus, pamirštamos tam tikros smulkmenos, pvz., orlaidės, dėl kurių sutrinka patalpų ventiliacijos sistema. Žmonės netrukus pastebi, kad rasoja langai, beje, visuose kambariuose – skirtingai. Taigi, viena iš pagrindinių stiklų rasojimo priežasčių - langai pernelyg hermetiški ir sandarūs, nepraleidžia oro, o šeimininkai nelabai paiso higienos reikalavimų ir per menkai vėdina patalpas, o kartais, tikėdamiesi pašiltinti butą, net esančius ortakius užklijuoja popieriumi. Tai - didelė klaida. Bute susidaro didelis drėgmės perteklius, o dėl jo pradeda rasoti plastikiniai arba mediniai langai. Ir langų kokybė šiuo atveju neturi visiškai jokios įtakos.

Temperatūros kaita. Kai dienos dar yra pakankamai šiltos, o vakarais jau smarkiai atšąla. Tokiu atveju ore esanti drėgmė „ieško“ šalčiausių vietų ir kondensuojasi būtent ant jų. Plastikinių langų vidinės pusės rasojimas priklauso nuo trijų veiksnių: oro temperatūros, oro drėgmės, kuri atsiranda dėl garavimo, ir vandens kondensacijos reiškinio. Garavimas - tai procesas, kurio metu per laiko vienetą iš skystos į dujinę būseną pereina daugiau vandens molekulių, negu atvirkščiai. Tuo tarpu kondensacija yra priešingas reiškinys – per tą patį laiko vienetą daugiau molekulių pereina iš dujinės būsenos į skystą. Jei sąlygos yra vienodos, tarp garavimo ir kondensacijos nusistovi pusiausvyra.

Vandens garų kiekis, kurį sugeba priimti oras, priklauso tik nuo jo temperatūros - kuo patalpoje aukštesnė oro temperatūra, tuo aukštesnė prisotinimo riba. Kai kambaryje pasiekiama vadinamoji rasos taško temperatūra, gaunasi, kad oras daugiau nebegali priimti į save drėgmės. Orui atšalus dar daugiau, prasideda kondensato susidarymas - rasojimas, nes oras jau nebesugeba išlaikyti savyje turimo vandens.

Dažniausiai tai pastebima virtuvėje, miegamajame, vonios kambaryje, taip pat gyvenamosiose patalpose, kur auginama daug augalų. Langų rasojimas, ypač žiemą, priklauso nuo patalpų vidaus temperatūros ir langų stiklų temperatūros.

Higienos normų reikalavimai

Langai, durys, įvairios stiklinimo sistemos sukurtos taip, kad tinkamai tarnautų prie tam tikrų fiksuotų ir iš anksto žinomų salygų. Kalbant apie langų rasojimo priežastis, tai šios iš anksto žinomos sąlygos yra higienos normų reikalavimai. Tai, kiek vandens savyje gali išlaikyti oras priklauso tik nuo oro temperatūros. Kai patalpos oras pasiekia viršutinę prisotinimo vandeniu ribą, tai yra kai prie tam tikros oro temperatūros visas ore esantis vanduo dar gali išlikti dujinės būsenos, tačiau daugiau sugerti nebegali, užtenka tik neženklaus patalpos temperatūros kritimo, ir perteklinis vanduo pradeda kondensuotis, tai yra rasoti. Ir šio rasojimo, kaip pašalinio poveikio, išvengti galima tik dviem būdais: arba pakelti kambario temperatūrą (padidėja prisotinimo riba arba kitaip - sumažėja santykinė oro drėgmė), arba sumažinti faktinį vandens kiekį ore (oras ir prie žemesnės temperatūros tampa nepersotintas). Yra tik šie du būdai, ir jokio kito, trečio būdo deja nėra.

Lietuvos higienos normų HN 42:2009 "Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas" nuostatose, įsigaliojusiose 2010-01-01 aiškiai ir nedviprasmiškai įvardintos tokios taisyklės ir mikroklimato parametrų ribinės vertės:

• šaltasis metų laikotarpis – metų laikotarpis, kuriuo lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip +10 °C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę paros temperatūrą;
• šiltasis metų laikotarpis – metų laikotarpis, kuriuo lauko oro vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė negu +10 °C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę paros temperatūrą;
• Oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu: 18 °C – 22 °C;
• Oro temperatūra šiltuoju metų laikotarpiu: 18 °C – 28 °C;
• Santykinė oro drėgmė šaltuoju metų laikotarpiu: 35 % - 60 %;
• Santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laikotarpiu: 35 % - 65 %;

Nors mūsų šalies įstatymuose tokios detalizacijos nėra, tačiau kitų šalių įstatymuose gyvenamųjų pastatų vidaus oro drėgnumą suskirsto sekančiai:

• sausas oras (drėgnumas mažiau nei 40%);
• normalus oras (drėgnumas 40% - 50%);
• drėgnas oras (drėgnumas 50% - 60%);
• "šlapias" oras (drėgnumas daugiau nei 60%).

Na o dabar detaliau apie tai, kokių salygų reikia, kad patalpoje susidarytų rasos taško salygos, ir ant konkretaus paviršiaus prasidėtų vandens garų kondensacija, kitaip vadinama tiesiog rasa. Greičiausiai visi esate susidurę su situacija, kai vasarą iš šaldytumo išimtas mineralinio butelis netrukus ima ir aprasoja. Greičiausiai tuo metu higienos normas atitiko tiek oro temparatūra, tiek ir oro drėgnumas. Visgi - butelys aprasojo. Nors tame reiškinyje mes ir nematome kokios nors gėrimo ar taros neatitikties ar broko, tačiau pats reiškinys visgi pasireiškia. Kas nutinka, kad tam tikras plotas pasidengia rasa, nors tiek oro temperatūros, tiek ir oro drėgnumo normos buvo išlaikytos? Paaiškinimas labai paprastas: rasos taško salygos gali pasireikšti prie skirtingos oro temperatūros ir prie skirtingo vandens kiekio ore, nes ne mažiau svarbu ir paviršiaus, ant kurio prasideda kondensacija, temperatūra. Iš šaldytuvo išimtas butelis labai šaltas, ir to pilnai pakanka, kad šalia esantis oras greitai atšaltų, taptų persotintas vandeniu, ir perteklinis vanduo virstų rasos lašais, nusėdusiai ant butelio.

Kas yra santykinis oro drėgnumas? Jei paimtume pavyzdį, kai oro temperatūra 20 °C o santykinis oro drėgnumas 50 % tai šis skaičius 50 nerodo konkretaus vandens ore kiekio, o tik parodo, kad būtent prie tokios temperatūros šiame ore yra 50 % to vandens kiekio, kurį oras gali sugerti iki pasieks rasos taško salygas. Santykinis oro drėgnumas rasos taške yra 100 %. Jei tą patį orą, su tuo pačiu kiekiu vandens atšaldytume iki 9,3 °С, santykinis oro drėgnumas taptų 100 % ir prasidėtų kondensacija, tai yra vanduo iš dujinės formos pradėtų virsti skysta. Jei patalpoje kuris nors paviršius atšala labiau nei bendra patalpos temperatūra, ties ta vieta jau gali susidaryti rasos taško salygos, ir prasidėti rasojimas.

Žemiau pateikiame apytikslę lentelę, kokia turi būti rasojančios vietos paviršiaus temperatūra, esant tam tikrai patalpos oro temperatūrai ir santykiniam oro drėgnumui.

Išeinant iš šių rodiklių, reikia vertinti ir galimas langų rasojimo priežastis. Jei Jūsų kambario temperatūra yra 20 °C ir santykinis oro drėgnumas prie tokios temperatūros 50 %, tai Jūsų patalpoje yra puikus mikroklimatas, ir langai rasoti neturėtų. Tam, kad langai arba bet kuris kitas objektas toje patalpoje aprasotų, jo paviršius turi tapti šaltesniu nei 9,3 °C. Jei labai stipriai atšaltų oras lauke, ir galiausiai vidinis stiklo paketo stiklas taptų šaltesniu nei 9,3 °C, tada ant jo prasidėtų kondensacijos reiškinys, nežiūrint į tai, kad oro drėgnumas ir oro temperatūra patalpoje ideali. Tačiau mūsų klimato sąlygomis tai sunkiai tikėtina.

Jei Jūsų patalpos temperatūra 18 °C ir santykinis oro drėgnumas prie tokios temperatūros yra 60 %, tai didelė tikimybė, kad Jūsų patalpos oras yra netoli persisotinimo ribos, ir netrukus šalčiausios patalpos zonos (dažniausiai tai lango stiklas) pasidengs rasa. Svarbu suprasti, kad kai drėgnumas 60 %  yra prie 18 °C, tai faktinis vandens kiekis ore yra ženkliai didesnis, nei kad tuo atveju, kai drėgnumas 50 % yra prie 20 °C. Todėl šiuo atveju užtenka, kad vidinis stiklo paketo stiklas atšaltų tik iki 10,1 °C ir ant jo jau prasidės kondensacijos reiškinys. Tokiu atveju reikia arba pakelti temperatūrą (taip padidės oro galimybės prisisotinti vandeniu, arba kitaip - sumažės santykinis oro drėgnumas) , arba sumažinti santykinį oro drėgnumą, nekeičiant temperatūros, bet sumažinant jame esančio vandens kiekį (oro džiovintuvo pagalba).

Jei Jūsų patalpos oro temperatūra žemesnė nei 18 °C, arba santykinis oro drėgnumas didesnis nei 60 % ko gero Jūsų patalpos oras jau persotintas vandeniu ir šalčiausios patalpos zonos (dažniausiai tai lango stiklas) jau pasidengė rasa. Stiklo paketas dar gana šiltas, tačiau šios salygos pilnai tenkina rasos taško susidarymo reikalavimus ir jau vyksta kondensacijos reiškinys. Ir vienintelis būdas to išvengti: padidinti temperatūrą ir sumažinti vandens kiekį ore (oro džiovintuvo pagalba).

Kaip matote, yra labai aiškios taisyklės, koks turi būti mikroklimatas, ir labai aiški, fizikiniais reiškiniais paaiškinama šių dviejų savybių koreliacija, galiausiai lemianti langų rasojimą. Viskas labai paprasta, norint suprasti, kodėl langai rasoja. Daug sudėtingiau pasiekti, kaip šio rasojimo išvengti.

Kaip išvengti langų rasojimo?

Patalpų vėdinimas. Būtina nepamiršti bent keletą kartų per dieną net ir šaltu metų laiku atidaryti langus, sukelti skersvėjį, kad patalpoje visiškai pasikeistų oras. Tokiu atveju patalpų sienos nespėja atšalti, oras pasikeičia, kambaryje tampa malonu ir jauku, lengva kvėpuoti.

Būsto ore visuomet yra vandens garų. Jie susidaro gaminant maistą, prausiantis, skalbiant. Žmogus vien tik kvėpuodamas per parą išskiria apie 1 litrą vandens. Pagal higienos reikalavimus, patalpose, kur būna žmonių, oras turi pasikeisti apie 5 kartus per valandą, virtuvėje - apie 12 kartų per valandą, tualete - maždaug 9 kartus per valandą. Viršutiniuose daugiabučių namų aukštuose, kur natūrali trauka mažesnė, rekomenduojama įsirengti groteles su ventiliatoriumi.

Kitas būdas vėdinti patalpas -  languose arba sienose įtaisyti orlaides. Jos užtikrina reguliarų patalpų vėdinimą. Jeigu sienos yra storos ar palangės plačios, reikalingi ir oro kanalai nuo radiatoriaus, kad šiltas oras kiltų tiesiai į lango apačią. Tada vyks oro cirkuliacija ir patalpų vėdinimas neturės įtakos langų rasojimui. Verta pasidomėti, kokios būklės yra pagrindiniai natūralaus vėdinimo ortakiai vonioje, tualete ir virtuvėje. Jeigu jie užsikimšę, patalpoje atsiranda didesnė drėgmės koncentracija, nes būste sutrinka normalus oro judėjimas.

Be to, tinkamas patalpų vėdinimas ne tik leidžia palaikyti gerą mikroklimatą viduje, bet ir atnaujinti orą, pašalinti vandens garų perteklių ir išvengti drėgmės kondensavimosi ant langų bei šaltesnėse patalpų vietose. Jei patalpose nėra įrengtos priverstinės ventiliacijos, arba ji veikia neefektyviai, patartina 3 – 4 kartus per dieną 10 – 15 min. atverti visus langus ir išvėdinti patalpas. Stebėkite, kad patalpų temperatūra vėdinimo metu nesumažėtų daugiau nei iki + 15˚C – tai optimali žemiausia temperatūra, galinti tvyroti gyvenamosiose patalpose.

Langų konstrukcija. Kitas dalykas, į kurį būtina atkreipti dėmesį – teisingas plastikinio lango montavimas. Šiuolaikinio lango kokybė net 80 proc. priklauso nuo to, ar kvalifikuotai buvo atlikti lango montavimo darbai ir kokiomis medžiagomis buvo užsandarinti plyšiai. Būtent dėl to primygtinai rekomenduojame šį darbą patikėti tik specialistams.

Mažiau rasoja 3 stiklų stiklo paketas, vien dėl to, kad jis yra storesnis, mažesnis jo šilumos laidumas - dėl šių priežasčių vidinis stiklas visuomet yra šiltesnis negu 2 stiklų stiklo pakete. Tiesa, langai su 3 stiklų stiklo paketu yra apytiksliai penktadaliu brangesni. Kondensatas dažniausiai atsiranda ant šaltesnio stiklo. Ledas ant langų dažniausiai susidaro žiemą, ant 2 stiklų stiklo paketo, kada lauke yra labai šalta – bent -10˚C laipsnių, o patalpų oras nepakankamai šiltas ir dar drėgnas. Langų pakraščiai labiau rasoja, kai stiklo pakete įmontuoti aliumininiai rėmeliai, kurie blogiau nei plastikiniai izoliuoja šilumą, sklindančią iš patalpų vidaus. Tad stiklo paketos vidurys tokiu atveju geriau izoliuoja šilumą nei pats jo kraštas, ties rėmu ar varčia, dėl to drėgmė gali atsirasti ne ant stiklo centre, o jo pakraščiuose.

Langų kokybė. Nors dauguma parduodamų langų yra kokybiški, tačiau kai kuriais atvejais rasojimo priežastis gali būti neteisingas langų montavimas, o retesniais atvejais, jei perkamas abejotinos kokybės produktas – netgi ir paties lango defektai. Jei iš kelių vienoje patalpoje esančių langų nuolatos rasoja tik vienas, tai gali būti ženklas, kad dėl to kaltas langas ar jo montavimo metu paliktos klaidos ir defektai.

Papildomos priemonės. Statant naują namą, atitinkantį pasyviam namui keliamus reikalavimus, nepakanka tarpą tarp lango ir sienos užpildyti montažinėmis putomis. Nors montavimo išlaidos ženkliai padidėja, tačiau primygtinai rekomenduojama iš vidinės ir išorinės lango pusės tvirtinti hidroizoliacinę medžiagą. Tai - papildoma apsauga, kartu apsauganti ir montavimo putas nuo kenksmingo atmosferos poveikio. Taip pat labai svarbu, kad ilgesnė palangė neužstotų radiatoriaus - priešingu atveju kildama šiluma sunkiau pasiekia apatinę lango dalį, todėl ant stiklo kaupiasi kondensatas.

Nebijokite praverti langus, tikrai nepatirsite jokių nuostolių! Įsidėmėkite, kad šviežias šaltas ir sausas oras nuo šildymo prietaisų sušyla kur kas greičiau, nei patalpose esantis drėgnesnis. Todėl, visus šiuolaikinių langų, turinčių puikių termoizoliacinių savybių, privalumus galite įvertinti teisingai vėdindami patalpas ar išsprendę visus klausimus dėl patalpų ventiliacijos. Mūsų patarimas – būtinai su specialistais aptarkite, kaip patalpa vėdinsis. Antraip bus sunku išvengti ne tik langų rasojimo, bet kai kuriais atvejais, ypač jeigu namas senas, ir bėdų dėl pelėsių.